Naujienos

Interviu su EBI bakalauru Vytautu Sajausku


Kalbino Rūta Puišytė, 2018 m. gegužė.

Prašau trumpai prisistatyti.

Gyvenu Gargžduose, dirbu dailės mokykloje meno istorijos ir tapybos mokytoju. Prieš devynerius metus pradėjau studijuoti EBI. Iš šių devynerių metų reikėtų atimti vienerius akademinių atostogų metus ir dar pusantrų metų, kuomet rašiau baigiamąjį darbą. Per studijų EBI pertrauką aš apsigyniau teologijos magistrą Klaipėdos universitete.

Kodėl nusprendėte studijuoti EBI?

Mane vedė natūralus kiekvieno krikščionio noras pažinti daugiau. Norėjau daugiau Viešpaties ir gilesnio Šventojo Rašto pažinimo.

Studijos EBI yra vienas iš daugelio Dievo pažinimo kelių. Kodėl pasirinkote būtent šį?

Tikrai yra daug pažinimo būdų – skaityti knygas, klausyti pamokslų ar bendrauti su krikščionimis. Bet man norėjosi gilesnių ir rimtesnių žinių. Pasirinkau mokslo kelią, nors pats nesu mokslininkas. Aš sėmiausi žinių, kurios atviros kiekvienam. Tų žinių gali siekti visi. Aš nebuvau akademikas ir juo netapau. Noriu, kad mano veikla būtų labiau susieta ne su teorija, bet žmonėmis – tikinčiais ir ne.  

Perskaityti knygą ir įgyti žinių reikia tam tikro laiko. Dar daugiau laiko trunka gautų žinių praktikavimas. Kartais tenka išvysti akivaizdžią prarają tarp gaunamų žinių ir gyvenimo realybės. Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi apie žinojimą ir žinių pritaikymą?

Jau Šventas Raštas sako, kad pažinimas išpučia, meilė statydina. Tačiau be pažinimo ir meilei augti sunku. Nes žmogus, užsidaręs mažame supratimo ratelyje, nežino išeities, kaip keistis, ką keisti, kaip meilę auginti, kur yra išeitis. Gal kartais ir patogu gyventi su turimu bagažu, nes studijos pareikalauja jėgų, laiko, pasišventimo. Tačiau jei matai naudą ir prasmę, tada gali eiti tuo keliu.

Gal pasidalintumėte pavyzdžiu iš savo gyvenimo apie žinių ir gyvenimo neatitikimą?

Kai žinios yra nepagristos gyvenimu, jos tik teorija, neišgyventos. Tokios žinios neįtikina žmonių. Tada žinių turintis žmogus užsidaro į tokį tarsi sektantišką ratą. Žmonės juo netiki, nes žinios nėra pagrįstos gyvenimu. Bet klausytojas jaučia, ar gali tavimi pasitikėti. Žinių demonstravimas žmonių nežavi, tik atstumia. Studijuodamas aš mačiau įkvepiančius pavyzdžius. Tai buvo tie, kurie studijavo kartu su manimi. Išmintingi žmonės, kurių gyvenimai mane įtikino ir norėjau jais sekti. Todėl studijavau.

Kas jums brangiausia nuėjus devynerių metų kelią?

Brangiausia – tai žmonės. Dėstytojai, artimieji ir draugai. Galiausiai Dievo malonė, kuri padėjo eiti Viešpaties parodytu keliu, nesustoti, darbuotis, nenusivilti, atsižvelgti į aplinkybes. Institutui linkiu stabilumo ir mobilumo. Stabilumas – tai požiūris, vertybės, meilė Dievui, tarnavimas. Mobilumas – tai įvairios priemonės. Kultūra gali kisti, tačiau vertybės išlieka.

Esu be galo dėkingas darbo vadovui Giedriui Saulyčiui. Ypač už moralinį palaikymą. O paskui už jo triūsą. Mes nuo pradžios glaudžiai dirbome kartu ir esu dėkingas likimui už tokį vadovą. Jo rūpestis, darbas ir pastabos man buvo labai svarbios.