Naujienos

Interviu su EBI rektoriumi Valdu Vaitkevičiumi


Šiais metais Evangelinis Biblijos institutas mini dvidešimties veiklos Lietuvoje metų sukaktį. Siūlome Henriko Žukausko interviu su Evangelinio Biblijos instituto rektoriumi Valdu Vaitkevičiumi, spausdintą žurnale „Gyvieji šaltiniai“.

Evangelinis Biblijos institutas (EBI) veikia jau ne vienerius metus. Kokios minties vedini EBI buriasi evangelinių bažnyčių žmonės? Kaip įvardintumėte EBI dvasinę kryptį, kaip apibūdintumėte EBI veidą?

Evangelinis Biblijos institutas – anksčiau kaip Lietuvos krikščioniško fondo programa, o nuo 2012 m. kaip viešoji įstaiga – Lietuvoje veikia tikrai ne vienerius metus. Šiais metais pažymimas nedidelis EBI veiklos jubiliejus – 20 metų. Pirmoji EBI teologinio lavinimo programa buvo pasiūlyta 1994 m. Klaipėdoje Evangelikų baptistų bažnyčioje (Vytauto g. 38), po vienerių metų perkelta į Šiaulius, o nuo 1997 m. į Ginkūnus (Žeimių g. 7, Šiaulių r.).

Šiandien Evangeliniame Biblijos institute veikia du studijų centrai - Šiauliuose ir Vilniuje, – siūlantys trijų pakopų studijų programas: Biblinių studijų sertifikato, Tarnystės diplomo ir Teologijos bakalauro. Evangeliniame Biblijos institute buriasi evangelinių bažnyčių tikintieji, kurie nori vaisingai tarnauti savo bažnyčioje ir todėl siekia įgyti Šventojo Rašto pažinimo ir praktinės teologijos pagrindus. O EBI pirmiausia stengiasi išgirsti evangelinių bažnyčių teologinio mokymo poreikius ir antra, tinkamai atliepti juos. Taigi siekiame, kad EBI kuo veiksmingiau padėtų ugdyti brandžias asmenybes, pasirengusias tarnauti krašto evangelinėse bendruomenėse ir krikščioniškose organizacijose.

Dvasine prasme palankiausias EBI burėms vėjas – bažnyčių poreikių vėjas. Kryptį duoda Europos evangelikų aljanso tikėjimo išpažinimas (šiuo metu vyksta diskusijos tarp EBI steigėjų; tikiuosi, kad greitai EBI priims šį tikėjimo išpažinimą), o „vėją į bures“ – evangelinės bažnyčios.

Kokią matote evangelinių bažnyčių ateitį Lietuvoje? Kokį vaidmenį jos gali atlikti visuomenėje ir kaip EBI gali prie to prisidėti?

Įdomus klausimas. Pats labai norėčiau pamatyti, kaip atrodys evangelinės bažnyčios ateityje. Evangelinės bažnyčios savo genome turi neįkainojamos kokybės geną - prisirišimą prie Dievo žodžio. Šis genas neleidžia „išsigimti organizmui“. Priimtas Dievo žodis gali daryti didelę įtaką visuomenei. Ne išimtis ir Lietuva, priklausanti Europos Sąjungai, kurioje kai kurios Rašto vertybės nuvertintos. Šventajame Rašte randame pasakojimą apie karalių Jošiją (2 Kar 22–23), kuris, Dievo Žodžio sukrėstas, įsipareigojo laikytis Viešpaties paliepimų, surašytų Įstatyme. Kas atsitiko karalystėje? Įvyko dideli teigiami pokyčiai. Raštas labai aukštai įvertino karaliaus Jošijo darbus: „Iki jo nebuvo kito karaliaus, kaip jis atsidavusio VIEŠPAČIUI [...] nei po jo neatsirado nė vieno tokio kaip jis“ (2 Kar 23,25).

Bažnyčios misija - laikytis įsipareigojimo Dievo žodžiui. EBI šiame sandoros kelyje galėtų būti geru pagalbininku bažnyčiai.

Žmonės vis atidžiau renkasi, ką mokytis – pasiūla didžiulė, žiūrima ne tik į Lietuvą. Kaip EBI mato savo vaidmenį akademiniame žemėlapyje? Ar bus siekiama įsitvirtinti akademiškai, siekti diplomų pripažinimo?

Manau, paminėjote labai gerus dalykus: žmonės atidžiai renkasi, ką mokytis; jie svarsto, kur eiti, kokią mokyklą pasirinkti. Ir tai, kad pasiūla didžiulė, yra gerai.

Kažkas yra pasakęs, kad nėra laiko skaityti geras knygas, reikia skaityti pačias geriausias. Apie teologijos mokyklą taip pat pasakyčiau, kad reikia rinktis pačią geriausią. Nėra laiko bandyti vienoje, paskui kitoje.

Iš Lietuvoje veikiančių teologijos mokyklų, teikiančių biblinį ir teologinį išsilavinimą, EBI – viena iš geriausių. Kuo ji ypatinga? Čia žmogus gali išbandyti savo akademinius gebėjimus studijuodamas lietuvių kalba, galbūt atrasti savo dvasines dovanas, pamatyti evangelinių bažnyčių įvairovę, įgyti teologinių žinių. Tačiau svarbiausia, kad visa tai žmogus gali išgyventi ir patirti gyvendamas įprastą gyvenimą, t. y. nepalikdamas šeimos, namų, darbo, bažnyčios.

Norintiems įgyti aukštesnį akademinį laipsnį (teologijos magistro ar daktaro) reikės žengti drąsų žingsnį ir ieškotis mokymo įstaigos kitose šalyse.

EBI siekia akredituoti šešerių metų Teologijos bakalauro programą su dviem specializacijomis (Pastoracinė tarnystė ir Krikščioniška tarnystė) Eurazijos teologijos mokyklų akreditacijos asociacijoje (EAAA – Euro-Asian Accrediting Association). Ar EBI sieks įsitvirtinti akademiškai ir sieks valstybinio diplomų pripažinimo, priklausys nuo EBI dalininkų ir EBI Tarybos valios.

Ar ir jei taip, tai kaip EBI mato galimybę bendrauti su kitų išpažinimų krikščioniškomis seminarijomis, mokyklomis, universitetais Lietuvoje, ar to sieks?

Vienu ar kitu atveju, EBI pagal galimybes bendradarbiauja ir bendradarbiaus su įvairiomis krikščioniškomis, taip pat ir su sekuliariomis institucijomis abiem pusėms naudingomis sąlygomis, jeigu tai padės siekti įstatuose patvirtintų Instituto veiklos tikslų ir neprieštaraus EBI Tarybos patvirtintai programai bei netrikdys mokymo proceso.

Koks būtų didžiausias iššūkis EBI dabartiniame raidos etape? Kokių maldų labiausiai reikia?

Šiuo metu vykdome dokumentų analizę ir visus reikalingus parengiamuosius darbus, susijusius su EAAA akreditacija. Ką tai reiškia? Akreditacija – tai darbo kokybės vertinimas pagal daugybę kriterijų; tai būtinas žingsnis siekiant vaidmens ar vietos akademiniame žemėlapyje.

Maldos reikmė: kad siekdami EBI mokymo kokybės vertinimo, galbūt keldami akademinius reikalavimus EBI, nepamirštume, jog visa tai darome dėl bažnyčių, kurios siųs savo studentus. EBI misija – pirmiausia tarnauti evangelinėms bažnyčioms Lietuvoje.

Henrikas Žukauskas – misionierius (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), EBI lektorius; šiuo metu studijuoja Tarptautinėje baptistų teologinėje seminarijoje / Amsterdamo laisvajame universitete (International Baptist Theological Seminary / Vrije Universiteit Amsterdam).